- kliugėti
- kliugė́ti, kliùga, -ė́jo intr. [K] 1. kliukėti, kliuksėti: Kiaušinis kliùga J. Šitas kiaušinis jau kliùga – turbūt užperėtas Žvr. Pilve pienas kliùga (plakasi) Šd. | Po vėjui tik kliuga upės pakrantėse vanduo VšR. | Sveiko arklio kliuga (kliuksi, žvaga) viduriai An. 2. virpėti, barškėti, tarškėti: Pririšk stipriau tą blekinę dėžę, ba visą kelią kliugės Kt. 3. liumpsėti, liulėti: Ant jo viso lašiniai kliùga Brt. 4. juoktis kikenant: Ko kliugì be reikalo? Čia jokių juokų nėr Žvr. Sukudekavo visi taip širdingai, kad, jau vien į juos pažiūrėjęs, turėtumei sykiu kliugėti ir leipti rš. 5. dribsėti dėl palaidumo: Žiūrėk, tavo klynas kliuga – turbūt neužsegtas Bgt.
Dictionary of the Lithuanian Language.