kliugėti

kliugėti: kliugė́ti, kliùga, -ė́jo intr. [K] 1. kliukėti, kliuksėti: Kiaušinis kliùga J. Šitas kiaušinis jau kliùga – turbūt užperėtas Žvr. Pilve pienas kliùga (plakasi) Šd. | Po vėjui tik kliuga upės pakrantėse vanduo VšR. | Sveiko arklio kliuga (kliuksi, žvaga) viduriai An. 2. virpėti, barškėti, tarškėti: Pririšk stipriau tą blekinę dėžę, ba visą kelią kliugės Kt. 3. liumpsėti, liulėti: Ant jo viso lašiniai kliùga Brt. 4. juoktis kikenant: Ko kliugì be reikalo? Čia jokių juokų nėr Žvr. Sukudekavo visi taip širdingai, kad, jau vien į juos pažiūrėjęs, turėtumei sykiu kliugėti ir leipti rš. 5. dribsėti dėl palaidumo: Žiūrėk, tavo klynas kliuga – turbūt neužsegtas Bgt.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

iškliuginti — iškliùginti 1. refl. imti kliugėti: Palaidai sudėti kiaušiniai vežant išsikliùgina Ėr. 2. tr. išgerti, iškliukinti: Jis visą vandenį iškliùgino Lp. | refl. tr.: Užsivertė ir išsikliùgino po bonkutę [degtinės] Gs. kliuginti; iškliuginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
klingsėti — klingsėti, klìngsi, ėjo intr. DŽ žvangėti, kliugėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kliuginti — kliùginti ( yti), ina, ino 1. caus. kliugėti 1: Nekliùgyk kiaušinių Jnš. Rytą aš kliuginau kiaušinį, dar nekliugėjo, o dabar jau kliuga Pc. 2. tr., intr. pilti, kliukinti: Žiūriu – jau kliugina pieną į barščius, vos suspėjau atimti Jrb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakliuginti — prakliùginti tr. padaryti, kad imtų kliugėti: Teip smarkiai kliugindamas ir ne kliugį prakliùginsi Gl. kliuginti; iškliuginti; pakliuginti; prakliuginti; prikliuginti; sukliuginti; užkliuginti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias